Lithuanian Vilnius honey bread: Traditions in the decoration and baking of the land for centuries

Our mission

Preserve Vilnius honey bread as it was a hundred years ago without changing the composition and recipe, passing on the secrets of cooking and the traditional decorating traditions of the Vilnius region to future generations. So that residents and guests of Vilnius can taste this wonderful product.

It tastes like a hundred years ago

Family recipe

Ana and Alvydas Griškevičiai nurture the old traditions of the Vilnius region in baking honey bread. Alvydas inherited the old recipes of these products from his mother, which she learned from her great-grandparents. To preserve this beautiful baking tradition, Ana and Alvydas involve their children - Emilia and Petra - in the production process.

What is special about this production?

"Vilnius meduolis" is made from natural honey and butter, "Piernikas" is a traditional light pastry of the Vilnius region, sometimes glazed. Thrifty housewives have created this delicious product without honey.

History

Kaziukas fair

The capital welcomes the traditional Kaziuk in spring - a beautiful celebration of folk artists and craftsmen. Its origin is related to the cult of Saint Casimir (1458-1484), from 1604. church processions through the streets of the old town. Since the city lives on trade, the commercial part of the festival gradually expanded and became a carnival.

Nowadays, the Kaziuk fair is a real gathering of folk artists and craftsmen from all over Lithuania. You can be happy that their products preserve the old tradition and at the same time infuse creative originality and individuality.

Ką gi iš mugės parveždavo „kermošavo“? Būtinai meduolį – „Kaziuko širdį“. Būdavo galima rinktis įvairiausių dydžių ir spalvų: rudos – su medumi, baltos – su mėtomis, rausvos – su spanguolėmis ar bruknėmis. Arba pasirinkti su glajumi įrašytu mylimosios ar mylimojo vardu. Negana to, būta meduolių su ilgiausiais įrašais, su gražiausiais linkėjimais ir meilės prisipažinimais. Štai keletas tokių: „Uogele, priimk mano širdį“, „Neturiu aukso, savo širdį dovanoju“, „Pasakyk, mieloji, ar galiu pasibelsti į Tavo širdį?“, „Ilgiuosi, pasakyk, ar būsi mano...“, „Tu man vienintelė!“, „Bučiuok mane...“ 1940 m. mugėje su grupe kauniškių kultūrininkų apsilankęs garsusis mūsų etnografas Balys Buračas laikraštyje „Mūsų rytojus“ rašė: „Žymiausia Kaziuko mugės prekė – tai širdelės. Pažymėtina, kad Vilniaus širdelės ne veltui mugėje turi garbingą vietą ir gerą pasisekimą, nes jos padarytos tikrai gražiai. O tų širdelių buvo įvairių įvairiausių. Vienos iškeptos iš paprasto pyrago, aplaistytos cukrinėmis gėlėmis ir meilės žodeliais, kad net saldu ir miela pažiūrėti, kitos – iš balto pyrago, dažais išrašinėtos, kaip išsiuvinėtos. Buvo taip pat gražiai išsiuvinėtų audeklinių širdelių, išpjaustytų iš medžio, gėlėmis išdažytų.“ Tuos garsius meduolius kitados kepdavo rusų sentikiai, vėliau jų meną perėmė 1672 m. įkurtas bandelių kepėjų cechas.